Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
 

Lęrdómur sögunnar

25.3.2003

Žegar Neville Chamberlain flaug til München 1938 til aš semja viš Hitler um skiptingu Tékkóslóvakķu mótmęlti einn žingmašur į breska žinginu, Skotinn William Gallagher sem žį sat į žingi sem fulltrśi Kommśnistaflokks Stóra-Bretlands. Valkostirnir sem breskir rįšamenn töldu sig standa frammi fyrir snerust fyrst og fremst um žaš hvor vęri skįrri bandamašur, Hitler eša Stalķn. Breska rķkisstjórnin vešjaši į Hitler, Gallagher aš sjįlfsögšu į Stalķn. Śtkoma sķšari heimsstyrjaldarinnar var Gallagher ķ hag, en Chamberlain og flestum breskum ķhaldsmönnum (aš frįtöldum Winston Churchill) ķ óhag. Žeir voru hins vegar ekki frišarsinnar og hefšu veriš mjög hissa aš lesa leišara ķslenskra dagblaša į sķšari įrum, žegar öllum žeim sem ekki vilja fallast į įrįsarstrķš Bandarķkjanna er lķkt viš Chamberlain.

En ritstjórar ķhaldsblaša į Ķslandi og fleiri pólitķskir arftakar Chamberlains vilja nś ekki lengur viš hann kannast en telja aš Gallagher hafi haft rétt fyrir sér. Žótt furšulegt megi viršast hefur žó enginn leišari um žetta efni fengiš heitiš „kommśnistinn hafši rétt fyrir sér“ sem žó vęri ķ sjįlfu sér bęši maklegt og rétt. En kannski er ekki hęgt aš krefjast žess af slķkum mönnum aš žeir séu sjįlfum sér samkvęmir.

Mišiš viš žį söguskošun ķslenskra blašamanna sem kynnast mį af skrifum žeirra um Münchenarsįttmįlann žarf svo sem ekki aš koma į óvart aš žeir lķki įrįsarstrķši George Bush į Ķrak viš įrįsarstrķš Hitlers gegn Póllandi. Fremur hlżtur aš koma į óvart aš ķ žeirri lķkingu er George Bush ekki Hitler heldur er žaš ašilinn sem veršur fyrir įrįs sem į skyndilega aš vera hlišstęša viš hinn vestręna heimsvaldasinna. En kannski sżnir žetta dęmi betur en flest annaš hversu lķtil einlęgni er į bak viš slķkar lķkingar.

Og ekki er hęgt aš lķkja nśverandi Bandarķkjastjórn viš Chamberlain, enda žótt hann hafi tekiš ķ höndina į Hitler, alveg eins og Donald Rumsfeld gerši viš Saddam Hussein. Chamberlain seldi žó ekki Hitlers-Žżskalandi vopn til aš nota gegn nįgrannarķkjum, hvorki efnavopn né annaš. Nęsta rķkisstjórn Bretlands, undir forystu Winston Churchills, er hins vegar forveri nśverandi Bandarķkjastjórnar aš žvķ leyti aš hśn notaši lofthernaš gegn óbreyttum borgurum sem sįlręnt tęki til aš brjóta nišur barįttužrek Žjóšverja. Žaš lęrši hśn af Adolf Hitler. Aš žvķ leyti eru žeir Bush og Blair arftakar bęši Churchills og Hitlers. Og aušvitaš žeirra Johnsons og Nixons sem dreifšu napalminu yfir Vķetnam į sjöunda og įttunda įratugnum.

Hin sögulegu rök sem notuš eru gegn žeim sem andęfa strķšinu er aušvitaš jafn višeigandi. Hvar voruš žiš žegar Saddam Hussein beitti gashernaši gegn Kśrdum? Rétt svar er aušvitaš: Fyrir utan žinghśsiš aš mótmęla. Ķ Bretlandi voru žaš sömu žingmenn og nś eru haršastir ķ andstöšu viš strķšiš, sem kröfšust žess aš rķkisstjórn Bretlands endurskošaši skilyršislausan stušning viš Saddam Hussein. Hvar voru stušningsmenn strķšsins? Žeir voru žį önnum kafnir viš aš selja honum fleiri sżklavopn og auka hernašarašstošina enn frekar? Hvaša lęrdóm mį draga af žessu? Aš žaš sé rétt aš rįšast į grimman haršstjóra 15 įrum eftir aš hann vann sķn helstu hryšjuverk meš tilheyrandi blóšfórnum og mannfalli? Eša kannski hitt, aš besta leišin til aš koma ķ veg fyrir hryšjuverk haršstjóra sé aš selja žeim ekki vopnin til aš vinna verkin? Reyniš aš segja žetta viš rķkisstjórnir Bandarķkjanna og Bretlands! Reyniš aš fį Sjįlfstęšisflokkinn į Ķslandi til aš samžykkja žótt ekki vęri nema įlyktun žar sem vopnasala vęri fordęmd! Žaš vęri aušveldara aš troša ślfalda gegnum nįlarauga. Eša fį Samfylkingarmenn til aš višurkenna aš žaš hafi nś kannski ekki veriš snišug hugmynd aš grafa undan Sameinušu žjóšunum 1999, žegar kratarnir stundu loftįrįsir NATO jafn dyggilega og žeir eru nś į móti loftįrįsum.

Hvaša sögulegu samlķkingu į aš nota yfir bošaša „endurreisn“ Ķraks? Į kannski aš lķta til fyrri tilrauna Bretlands og Bandarķkjanna til aš koma į sįdķ-arabķsku einveldi ķ landinu įriš 1921? Eša er fordęmiš kannski valdarįniš ķ Ķran 1953, žegar Ķranskeisari fékk frjįlsar hendur til aš koma į „nśtķmalegu rķki“ ķ samręmi viš forskriftir samtķmans, meš tilsvarandi kśgun og ógnarstjórn? Eša ber kannski fremur aš lķta til langvarandi og stöšugs stušnings Bandarķkjastjórnar viš „frelsisbarįttumenn“ ķ Miš-Amerķku? En žetta er allt gleymt og grafiš. „Afganska módeliš“ meš tilheyrandi herstjórn strķšsherra sem fį aš fara sķnu fram ķ skjóli valdalķtils forseta sem er tilnefndur af Bandarķkjastjórn getur naumast freistaš. Kannski er įstandiš į Balkanskaga fyrirmyndin, meš kosningum sem undir 50% landsmanna taka žįtt ķ, flóttamenn sem ekki fį aš snśa heim og erlend herseta sem ekki sér fyrir endann į. Žį vęri nóg af verkefnum fyrir „hin stašföstu rķki“ og Ķslendingar gętu tekiš aš sér aš reka einn og einn flugvöll, į sama tķma og viš tķmum ekki aš reka okkar eigin millilandaflugvöll. Eitt er vķst: Vestręn olķufyrirtęki munu alltaf fį sitt. Žaš er ekki einu sinni reynandi aš halda öšru fram.

Hvaša erindi į svo landshelgisdeila Ķslendinga viš Breta į 8. įratugnum inn ķ grein um Ķraksstrķšiš? Aušvitaš ekki neitt. En reyniš aš segja leišarahöfundum Moggans. Žeim finnst žaš įgętis rök fyrir nśverandi strķšsstefnu ķslenskra stjórnvalda aš vķsa til žess aš Bandarķkjamenn hafi žį bjargaš okkur meš žvķ aš beita Breta žrżstingi og fį žį til aš heita yfirgangi sķnum į ķslensku mišunum. Nema aušvitaš aš žeir geršu žaš ekki. Į vettvangi Atlantshafsbandalagsins olli landhelgisgęslan vissulega taugatitringi. Nokkur rķki tóku afstöšu og kröfšust žess aš Bretar létu af óbilgirni sinni. En Bandarķkin voru ekki ķ žeim hópi. Žar voru fyrst og fremst į ferš Frakkar og Hollendingar og aš lokum voru žaš Noršmenn sem gengu į milli. Hvaša lęrdóm mį žį draga af žessu? Hvaša Natórķkjum skulda Ķslendingar stušning vegna stušnings ķ žorskastrķšunum? Eru žaš Bretar sem réšust į okkur meš herskipum? Eru žaš Bandarķkjamenn sem geršu ekkert? Eša eru žaš Frakkar og Noršmenn sem reyndu aš fį Breta til aš taka sönsum? Žaš er aušvitaš frįleitt aš draga žorskastrķšin inn ķ umręšu um strķš ķ fjarlęgum löndum, en ef žaš er į annaš borš gert žį er lįgmarkskurteisi aš draga fram žįtt Frakka og Noršmanna. Sem žį įttu samleiš meš Ķslendingum, en rķkisstjórn Davķšs Oddssonar vill ekki eiga samleiš meš.

Sögulegar samlķkingar eru ķ ešli sķnu varasamar. Žeir sem beita slķkum lķkingum eru yfirleitt aš reyna aš foršast rökręšur en reyna žess ķ staš aš höfša til tilfinninga fólks meš žvķ aš vekja upp fortķšardrauga og benda į sögulegar hlišstęšur, sem standast sjaldan nįnari athugun og geta jafnvel leitt fólk aš gagnstęšri nišurstöšu. Mešal žjóša heims rķkir t.d. ekkert samkomulag um žaš hvor lķkist fremur Hitler, George Bush eša Saddam Hussein. Um žaš veršur heldur ekki hęgt aš komast aš nišurstöšu, einfaldlega vegna žess aš viš bśum viš annan sögulegan veruleika en rķkti 1939. Ógnin sem stešjar aš heiminum er nż, hvašan sem hśn annars kemur.

sj


Prenta grein   Senda grein   Tilvķsunar slóš



Leit   Eldra efni   Um Mśrinn
Forsķša   Efst į sķšu
Rss straumur